BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Alkis gydo

Sako reikia badauti, kad liktum gyvas. Aš badavau metus. Metus badavau betono rūmuose. Vilnius. Didelis miestas su didele architektūros plotme ir dar platesniu žmonių požiūriu. Visi su savo jėga. Begaline bėgimo, greičio ir darbų rutina. Visi savitai gražūs ir turtingi. Nuo įdėjų iki pinigų. Pinigų kapšo, kuris ir veda link rutinos. Ji lyg nuskausminimas, raminamieji. Keliesi ir darai. Ramu, kad bus gerai, bet tai melas. Melas įsuptas į raudonai blizgantį popierių. Lauki lauki, kada būsi turtingas, laimingas ir ramus, bet ramybė neateina net uždirbus Šerdžiaus optimistiškąją 10 000 euriukų sumą. Tai pinigas, kuris taip pat greitai ištirpsta, kaip ir svajonė apie ramybę.

Ramybę pagavau namuose. Ten, kur užaugau. Pamenu tą geltoną medinę smėlio dėžę prie kaulenės krūmo. Grėbliukas, kibiriukas, kastuvėlis ir pačios skaniausios bandelės papuoštos gėlėmis ir žolytėmis. Pupa lukštenanti darže skintus žirnius. Ji mokėjo viską. Gaudydavo mane ore kai supynės nešdavo į dangų. Lodavo ant gandro, praskrendančio virš galvų. Mama bėganti iš paskos su vandens čiurkšle ir garsus juokas. Šalta. Kaip šalta būdavo. Ir kaip nemaloniai lipdavo rūbai. Bitės geldavo tik į lūpas, lūpas išteptas grietininiais ledais. Tada jie buvo tikrai grietininiai. Riebūs riebūs. Varlių kvarkimas ir genio kalenimas į medį.

Šiandien supratau, ko man taip stipriai reikėjo. Sodas kvepia alyvomis ir nupjauta žole. Atrodo net kraujas užverda prisilietus prie skapstuko, o pirštai patys smenga į lysves. Atsimauk kroksus! Rėkia mama iš kito sodo galo. Jokių. Jaučiu kaip pėdomis išteka visas blogis, kuris susikaupė per metus. Visiška euforija. Iš manęs juokdavosi klasiokai, kai pasakodavau, kaip padedu mamai tvarkytis sode. Jie nesuprasdavo. Nesuprasdavau ir aš. O šiandien tai tapo aišku. Tai, kas įaugę į kraują niekur nedingsta. Verda ir neleidžia ramiai užmigti. Šiandien jau ne mama mane gano vandens srove, šiandien tai darau aš. Ji rėkia supykusi, kad šalta, o vėliau krentam ant žemės iš juoko. Šiandien ant gandro loja jau ne Pupa, o Bitė su Tina. Tačiau kaip seniau, taip ir šiandien baseine kurkia varlė, kuri praneša apie lengvesnį rytojų. Ji dainuoja dainą, kuri primena, kad nieko žemėje nėra brangesnio už tai, ką mes gavome atėję į šį pasaulį.

Patiko (3)

Rodyk draugams



1 komentaras

  1.   moterisvovere 2016-05-27 10:41:37

    Dabar aš noriu pas bobutę nuvažiuoti. Labai gražus Tavo įrašas!

Palikti komentarą