BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Duokit vaistų

Visi, visada, visą gyvenimą, kiekvieną dieną kartoja, kad geriausias vaistas nuo vidinės graužaties yra pokalbis. Kuo toliau tuo labiau mokausi kalbėti. Kalbėti tai ne šiaip ,,pizdielint” ne į temą, ką aš puikiai moku. Kalbėti tai, ką reikia. Kalbėti tai, kas tikrai rūpi. Manęs niekas nemokino kalbėtis, niekas neskatino papasakoti. Kartais atrodė, kad kalba dar labiau apsunkina, slegia ne tik tave, bet ir klausantįjį. Dažnai kartojame, kad nereikia apsikrauti. Iš dalies tai tiesa. Apsikrauti ir iškrauti atlieka dvi skirtingas funkcijas. Esmė tame, kokią žaidėjo poziciją užimi. Mes dažnai bėgam nuo problemų nešiotojų. Šie metai mane išmokė, kad nei vienas problemų nešiotojas neatsiranda be reikalo. Jie rėkia garsiai, visiems. Jie mato tik juodą spalvą, neranda gero žodžio ne tik sau, bet ir kitiems. Jie slepiasi nuo savo žavesio ir tuo pačiu visada save teisina, kaltindami kitus. Jų klauso visi, bet nei vienas neišklauso. Nei vienas nebando rasti viduje tiksinčios širdgėlos bombos. Žmonės bando panirti į darbus, ieškoti pagalbos sporte, muzikoje, kompanijoje. Arba taurėje. Galbūt knygose. Darbai lieka nepadaryti arba padaryti ne pilna koja. Sportas, muzika, kompanija ir knygos neteikia malonumo. Tampi nesvarbus. Ir kai prie tavęs prieina žmogus ir klausia, kas nutiko, atsakai ,,Nieko”. Kartais tikrai negalime įvardinti kas tai. Gumulas, nerimas, nepasitikėjimas, pyktis su kažkuo dėl kažko. Visko daug ir nieko konkretaus. Nežinai, kas darosi. Ir tada, staiga, atsiranda žmogus, kurio galbūt nepažįsti, o gal pažįsti, bet nepasitiki, o gal bijai, kad apie tave kažką pagalvos. Netinkamo. Šiandien norėdama padėti kitam, gavau dozę vaistų, kurie pagydė mane. Gal tik truputį, bet leido pasisukt į tinkamą pusę. Leido suprasti, kad mano situacija yra tikrai ne vienintelė, kad yra tokių, kurie jaučia tą patį. Geriausi vaistai yra nuoširdumas. Nebijoti būti prastesniu, labiau pavargusiu, labiau įskaudintu, labiau apgautu, nesuprastu, niekada nemylėtu. Pasakyti, papasakoti. Net tada, kai tavęs neprašo ir neklausia. Paprašyti išklausyti, paprašyti iškrauti. Paprašyti pagydyti.

Kalba yra nuostabus dalykas. Ji išlaisvina mus ir tuos, kurie seniai trokšta būti išlaisvinti. Ji mus supažindina su geriausiais būsimais draugais, su meilėmis. Vienas mažas žodis apverčia mūsų didelius pasaulius. Ir ne be reikalo gražiausi prisiminimai yra tie, kuriuose kažkada pasijutome laisvi.

Kalbėkim ir išgirskim.

Patiko (3)

Rodyk draugams



Nėra komentarų

Palikti komentarą